Antihelmintikai

HELMINTOZĖS iR ANTIHELMINTIKAI

Žmogaus ar gyvūno organizme parazituojančios kirmėlės vadinamos helmintais, o jų sukeliama liga – helmintoze.

Helmintozė Lietuvoje paplitusi šunų ir kačių liga. ​Gyvūnų  žarnyno parazitai – tai apvaliosios ir plokščiosios kirmėlės, kurių galutinė raidos ciklo fazė praeina gyvūno žarnose. 

Daugelio šunų žarnyne aptinkama keletas rūšių parazitinių kirminų, dažniausiai nustatomos apvaliosios kirmėlės -nematodai ir plokščiosios kirmėlės - cestodai.

Apvaliosios kirmėlės
Dažniausiai nustatoma apvaliųjų kirminų sukeliamos helmintozės: toksokarozė ir toksoaskaridozė.
Šunų toksokarozę sukeliančiais helmintais Toxocara canis gali užsikrėsti žmonės. Ši liga pavojinga jaunikliams. Nuo šios helmintozės gali nugaišti jauni šuniukai. Toxocara canis – 5-18 cm ilgio, gelsvos spalvos ir skirtingos lyties parazitai. Patelės deda kiaušinius, kurie su išmatomis pasišalina iš organizmo. Per kelias dienas kiaušinėliuose išsivysto lervos. Jei šuo praryja tokius kiaušinėlius, lervos pro žarnų sienelę prasiskverbia į kraujagysles ir su krauju keliauja į plaučius. Šuo lervas atkosi ir nuryja. Patekusios į plonąsias žarna  lervos subręsta. Dalis lervų su krauju nunešamos į įvairius organus bei audinius, kur nesivysto, bet ilgai lieka gyvos.

Šunų toksoaskaridozę sukelia helmintai Toxascaris leonina. Šios lervos ne migruoja , tačiau įsiskverbia į žarnų sienelę ir ten vystosi. Po to sugrįžta į žarnas ir subręsta.
Migruodamos toksokarų lervos sužaloja audinius, sukelia žarnyno ir plaučių uždegimą. Visi lytiškai subrendę helmintai išskiria savo veiklos produktus. Jei šių helmintų yra labai daug gali užsikimšti žarnos, jos gali plyšti. Migruodamos lervos sutrikdo kitų organų darbą.

Ligos požymiai

• Sumažėjęs apetitas
• Svorio sumažėjimas
• Ėda neįprastus daiktus
• Vėmimas
• Nerviniai priepuoliai

Gyvūnų helmintozė diagnozuojama išmatose  radus helmintų kiaušinėlių.

Jauni gyvūnai dažniausiai užsikrečia Toxocara canis, o vyresni Toxascaris leonina helmintais.

Kitos apvaliosios kirmėlės, kuriomis užsikrečia šunys yra ankilostomos, tai Ancylostoma caninum ir Ancylostoma braziliense, o katės Ancylostoma tubaeforme.  Ankilostomos dar vadinamos kreivagalviais. Ankilostomos gali praeiti placentos barjerą bei būti perduodamos jaunikliams per motinos pieną.

Šunys gali užsikrėsti apvaliosiomis kirmėlėmis Trichiuris vulpis (plaukagalviai). Šis nematodas parazituoja storosiose žarnose.

Širdyje parazituojančios kirmėlės – Dirofiliaria immitis, o poodyje – Dirofiliaria repens. Dirofiliarijas perneša ir platina uodai. Uodai sukėlėją gauna siurbdami gyvūno kraują, kuriame yra cirkuliuojančių lervų ir kurias vėliau perduoda sveikiems gyvūnams. Lervos intensyviau kraujyje cirkuliuoja vakaro ir nakties metu.

Plokščiosios kirmėlės
Šunys ir katės gali užsikrėsti plokščiosiomis kirmėlėmis cestodais (kaspinuočiais): Dipylidium caninum, Echinococcus multicolaris,Taenia pisiformis, Taenia hydatigena. Šiuos helmintus gali platinti blusos.

Šunims ir katėms yra skirtas platus spektras antihelmintikų: peroralinės pastos, kramtomosios tabletės, užlašinamieji tirpalai – tai keletas preparatų, kuriuos galima naudoti augintiniams priklausomai nuo helmintozės sukėlėjo. Vaistuose esančios veikliosios medžiagos paralyžuoja ir žudo organizmo parazitines kirmėles.

Kadangi helmintai ypač pavojingi jauniklių sveikatai ir gyvybei, šuniukams ir kačiukams helmintozėms gydyti reikia naudoti jiems tinkamus preparatus.

Vaikingoms katėms ir kalėms laiku skirti antihelmintikai padės apsaugoti jauniklius nuo helmintozių ir helmintų sukeliamos rizikos.

Reikia atsiminti, kad gyvūnus prieš vakcinaciją reikia dehelmintizuoti, kad susidarytų tinkamas imunitetas. Gyvūnus reikia dehelmintizuoti 7-10 dienų prieš vakcinaciją.