Imunologiniai prepratai

Imunologiniai preparatai

Imunologiniai preparatai - vakcinos, imunoglobulinai, serumai. 

Skiepai – vienas iš didžiausių atradimų žmonėms ir gyvūnams apsaugoti nuo užkrečiamų ligų.

Skiepijimai buvo aprašyti 12 amžiuje Kinijoje, 1976 m. E. Dženeris raupų pūslelės turiniu paskiepijo vaiką, 1870 m. L.Pasteras sukūrė pirmąją gyvąją susilpnintą vakciną.

Nuo 1950 metų buvo sukurta daug vakcinų šunims ir katėms, kurios platinamos visame pasaulyje. Klasikines vakcinos yra gyvos susilpnintos arba neinfekcinės arba inaktyvuotos.

Vakcinas sudaro imunizuojantys antigenai, skystis, konservantai, stabilizatoriai, konservantai. Visos vakcinų dalys yra aprašytos preparato informaciniame lapelyje, kurį prieš vakcinavimą būtina perskaityti.

Organizmui imunitetą  galima sukurti vakcinomis (aktyvusis imunitetas) arba kitas organizmo pagamintais antikūnais (pasyvusis imunitetas). Todėl pagrindinis skiepijimo tikslas yra sukurti apsauginį imunitetą. Būtent vakcinos sužadina organizmo imuninę atmintį, kuri ilgai išlieka.

Šunų ir kačių skiepai

Šunys ir katės vakcinuojami norint juos apsaugoti nuo užkrečiamų infekcinių ligų, kurių sukėlėjai perduodami per orą, kontakto keliu, per žmonių drabužius, avalynę, maistą, daiktus.

Vakcinos padeda sumažinti sergamumą infekcinėmis ligomis, šių ligų sukeliamus klinikinius  požymius ir pažeidimus. Gyvūnams naudojamos gyvos ir inaktyvuotos virusinės, ir bakterinės vakcinos. Yra vakcinos apsaugančios tik nuo vienos ligos arba kompleksinės (polivalentinės) – nuo keleto ligų. Gyvūnus vakcinuoja veterinarijos gydytojas.

Pagal Pasaulinės smulkiųjų gyvūnų veterinarinės asociacijos (WSAVA) rekomendacijas šunis ir kates reikia vakcinuoti pagrindinėmis vakcinomis, kurios juos apsaugotų nuo gyvybei pavojingų sunkių ligų, paplitusių visame pasaulyje.

Skiepyti galima tik sveikus gyvūnus. Likus savaitei iki vakcinacijos jiems reikia sušerti vaistus nuo parazitinių kirminų. Vakcinuojamis gyvūnai turėtų būti išgydyti nuo blusų. Prieš vakcinaciją reikėtų vengti stresinių situacijų, nekontaktuoti su sergančiais gyvūnais.

Šunų vakcinacija

Vakcinacija gali sumažinti šunų sergamumą tokiomis infekcinėmis ligomis kaip pasiutligė, šunų maras, parvovirusinis enteritas, infekcinis hepatitas, paragripas, leptospirozė ir kitomis (pvz. herpes virusu).

Pagal WSAVA rekomendacijas pagrindinės vakcinos šunims yra nuo: šunų maro viruso (CDV), šunų adenoviruso (CAV) ir šunų parvoviruso 2 tipo (CPV-2).

Jaunus šuniukus pirmaisiais mėnesiais nuo ligų saugo motinos antikūnai. Šis pasyvus imunitetas 8-12 amžiaus savaitę išnyksta, todėl pirmą kartą šuniukus rekomenduojama vakcinuoti  nuo 8 savaičių amžiaus. Antrą kartą vakcina švirkščiama po 3 – 4 savaičių, trečią 14-16 amžiaus savaitę. Vėliau  šuo turi būti  skiepijamas kasmet tuo pačiu metu arba kaip nurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Tačiau, priklausomai nuo aplinkybių, yra galimi ir kitokie vakcinacijos intervalai bei kombinacijos.

Priklausomai nuo aplinkybių šunys gali būti skiepijami ir nuo kitų ligų, tokių kaip šunų paragripo, šunidžių kosulio, leptospirozės.

Vaikingoms ir žindančioms kalėms galima naudoti ne visas, šunims skirtas vakcinas.

Kačių vakcinacija

Kadangi užkrečiamomis ligomis katės serga sunkiai ir ilgai išlieka virusų nešiotojos, yra sukurtos vakcinos galinčios apsaugoti kates nuo labai užkrečiamų ligų. Pagal WSAVA pagrindinės vakcinos kates turi apsaugoti nuo kačių parvoviruso, kalcivirozės, kačių herpes viruso sukeliamų ligų.

Klasikinėmis vakcinomis kates vakcinuojamos nuo 9 savaičių amžiaus. Antrą kartą skiepijama po 3-4 savaičių, vėliau 16 savaičių amžiaus bei vyresnius kačiukus. Vėliau kates reikia vakcinuoti vieną kartą per metus arba kitais intervalais, kaip nurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.

Katės gali būti vakcinuojamos ir nuo leukemijos, mikrosporidiozės, chlamidijozės bei kitų ligų,

Privalomi skiepai

Lietuvoje yra teisiškai privaloma šunų ir kačių vakcinacija nuo pasiutligės.

Pagal LR įstatymą „Šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų, dėl pasiutligės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje." Todėl vakcinacija nuo pasiutligės turi būti kartojama. Vakcinos gamintojas nurodo kiek laiko trunka vakcinos sukeltas imunitetas (12 mėnesių ar ilgiau).